Naujienos

Kūrybinės dirbtuvės. TAPYBA. ŠILTOS IR ŠALTOS SPALVOS
2011-11-27

„Ramybės galerija“ (Vytauto g. 35, Palanga) tęsia kūrybinių dirbtuvių ciklą „Meno laboratorija“.

Gruodžio 3 d. (šeštadienį) 13 val. vietos gyventojai ir miesto svečiai toliau bus mokomi tapybos ir spalvų maišymo ypatybių.
Matykime pasaulį gražiomis spalvomis!

Mokymus ves dailininkė-scenografė Giedrė RIŠKUTĖ.



Užsiėmimo kaina – 25 Lt (senjorams, moksleiviams ir studentams taikomos nuolaidos). Reikalingomis medžiagomis ir priemonėmis aprūpinsime.

Šįkart aptarsime, aiškinsimės, kokios yra šiltos, o kokios yra šaltos spalvos. Tyrinėsime jų savybes, patys maišydami spalvas savo kompozicijose. Ir čia mums padės spalvų teorija, kurios pagrindą sudaro Spalvų ratas.
Spalvų ratas yra pagrindinis įrankis spalvų derinimui. Pirmąjį spalvų ratą dar 1666 metais sukūrė Izaokas Niutonas (Isaac Newton) ir per tą laiką jo variacijų būta ne vienos, tačiau per laiką nusistovėjęs spalvų ratas yra sudarytas iš 12 RYB spalvų. Pagrindinės (pirminės) spalvos yra trys – geltona, raudona ir mėlyna, jų negalima išgauti maišant jokias kitas spalvas. Tris antrines spalvas galima gauti lygiomis proporcijomis sumaišius dvi pirmines spalvas (raudona + geltona = oranžinė, raudona + mėlyna = violetinė, geltona + mėlyna = žalia). Šešios tretinės spalvos išgaunamos maišant vieną pirminę ir vieną antrinę spalvą, taigi viso tris, kadangi antrinę sudaro dvi pirminės. Ir taip gaunamas 12‘os spalvų ratas.

Spalvų ratą galima padalinti pusiau pagal spalvų „temperatūrą“, vienoje pusėje bus šiltos spalvos, kitoje – šaltos. Šiltos spalvos turi gelsvą atspalvį ir paprastai spinduliuoja šilumą, jaukumą bei energiją, šaltos – su melsvu atspalviu, yra ramios ir spinduliuoja vėsą, tvirtumą, abejingumą. Šiltų spalvų daiktai labiau išsiskiria, atrodo esantys arčiau ir didesni. Kai tuo tarpu šaltų spalvų – atrodo nutolę ir mažesni. Šaltos spalvos visada labai gerai atrodo kaip pagrindo spalva. Spalvos turi neabejotiną reikšmę mūsų gyvenime. Jos veikia mūsų nuotaiką, įtakoja pasirinkimus, daugelis galėtume įvardinti savo mėgstamas spalvas bei spalvas, kurių vengiame. Spalvų įvairovė tokia gausi, todėl nelengva apsiriboti viena ar dviem spalvomis, ką bedarytume, – derintume savo aprangą, puoštume namus ar kurtume papuošalus, na ir, žinoma, paveikslus.

Apie dailininkę-scenografę Giedrę RIŠKUTĘ:

Tapytoja Giedrė Riškutė Vilniaus dailės akademijoje studijavo scenografiją ir tapybą. Ilgą laiką dirbo Kauno muzikiniame teatre  teatro dailininke. 1980, 1997 ir 1999 m. pelnė festivalio „Teatrai vaikams“ laureatės vardą, surengė virš 20 savo tapybos parodų, sukūrė scenografiją ir kostiumus 45 teatrų pastatymams, bei Pasaulio lietuvių Dainų ir šokių šventėms, tarptautiniam folkloro festivaliui BALTICA, yra daugelio tarptautinių ir Lietuvos kūrybinių simpoziumų bei plenerų, grupinių parodų dalyvė. Giedrė Riškutė yra Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos teatro sąjungos, LATGA narė. Šiuo metu yra Vilniaus Pedagoginio universiteto Kultūros ir meno edukologijos instituto docentė, Dailės katedros vedėja.

Dailininkė sako, kad jai didžiausią įtaką padarė XX a. pradžios prancūzų modernistų mokykla: Claude Monet, Maurice Utrillo, Pierre Bonnard, Vasilijaus Kandinskio, iš lietuvių – Viktoro Vizgirdos tapyba. „Šiaip mane įkvepia didelė erdvė, ypač prie jūros – spalvų, nuotaikų kaita. Mano koloritas kiek „nusodintas”, nekontrastingas, jis nėra pietietiškas.“

Tapytoja Giedrė Riškutė 13 metų dirbo su Acheno mieste (Vokietija) įsikūrusia dailės galerija „Kunstagentur P & S“, kurios užsakymu sukūrė ir paliko Europoje apie 400 drobių.

Meno kritikė Jurgita Ludavičienė rašo: „Abstraktūs elementai šios autorės taip pat traktuojami jautriai, švelniai: taškai, brūkšneliai, dėmės, trūkinėjančios linijos tarsi įsupamos į raibuliuojantį pustonių apklotą. Jos atspalviai savo subtilumu primena prancūzų literatūrą, pvz. Gustave Flaubert: Balandžio gurklelio spalvos skėtis...“.


Daugiau informacijos:
tel. 8 671 88199
el. p. info@ramybesgalerija.lt