Naujienos

BIRUTĖ STULGAITĖ. PAPUOŠALŲ PARODA
2010-09-01

Rugsėjo 4 d. 19 val. atidaroma vienos žymiausių Lietuvos metalo plastikos dailininkių Birutės Stulgaitės papuošalų paroda.

B. Stulgaitė tituluojama preciziškiausia menininke Lietuvoje. Jos papuošalų neįmanoma nepastebėti, jie valdingai reikalauja tinkamos aplinkos – drabužis turi būti santūrus, elegantiškas. Apranga dažnai yra tik fonas, medžiaga, kad papuošalas išryškėtų. Nors B. Stulgaitė auksakalė, dažniausiai dirbanti su sidabru, tačiau jos papuošalams būdingas minimalizmas ir santūrumas.


Apie Birutės Stulgaitės kūrybą (dailėtyrininkė Jurgita Ludavičienė):

"Papuošalai minimalistiški. Visų pirma - formomis. Jose nėra nieko nereikalinga. Jos paprastos: sidabrinės adatėlės, iš kurių susiveria auskarai ir vėriniai, išlenkta plokštelė su vos įžiūrimų auksinių dygsnelių reljefu; lankeliai, gulintys vienas virš kito, susiveriantys į apyrankę; pora metalinių brūkšnelių, kurie sudaro segę; tribriauniai žvilgantys žiedai. Visos šios formos pačios savaime yra paprastos. Papuošalai minimalistiški ir spalvų gama: blyškiai gelsvos mamuto kaulo plokštės ir ragai, juodos su rusvom gyslelėm kokoso riešuto kevalo kiaurymės, juoda geležis ir baltas sidabras. Pora žalsvai gelsvų žadeitų. Minimalizmas pasireiškia ir papuošalų paviršiuose: šaltai blizgantis glotnus sidabrinių segių paviršius, lietos kvadratinės ir apskritos segės, kur svarbus šiek tiek išsiskiriančio reljefo ir lygios plokštumos santykis, lygus mamuto kaulo paviršius su vos įžiūrimais ruoželiais. Pastebi tokius dalykus, kadangi čia nėra jokių dekoratyvinių elementų, nieko, kas privertė žvilgsnį užkliūti ir aiktelėti - kaip gražu. Kadangi žvilgsnis nuslysta nuo lygių paviršių ir nučiuožia plonais lankeliais.

Baigtumas/tęstinumas. Kiekviena ši priešprieša Birutės Stulgaitės papuošaluose turi savo vietą: papuošalai tobulai užbaigti formos ir atlikimo atžvilgiu. Žvilgsnis nuslysta, neradęs trūkumų - nebent mamuto kaulo įtrūkimų apskritos plokštės centre. Tačiau nuslydęs žvilgsnis persikelia į kitą - mentalinę - plotmę ir verčia galvoti apie vakuumą. Apie tuštumą, kurioje yra laisvės minčiai. Apie ledo dykumas ar rytietišką nebaigtumo principą, kai ne viskas pasakoma, kai svarbesnis vaidmuo tenka tuštumai. O Birutės Stulgaitės papuošalus galėtų nešioti nebent panelė Smila, kurią laimingą darė sniegas, ledas ir skaičiai.

Nepuošnumas. Šiuos papuošalus sunku papuošalais vadinti vien dėl tos priežasties, jog jie patys savaime nepuošnūs - nedekoratyvūs, nėra puošybinių elementų, ornamentikos, brangių medžiagų, brangakmenių spindesio, ryškių spalvų. Juos sudaro žalsvas ir gelsvas žadeitas, blyškus sidabras, juodi arklio ašutai, tamsiai rudas kokoso kevalas, alyvinis aleksandritas ir blyškiai gelsvas mamuto kaulas. Jų formos subtilios ir paprastos: apskritimas, linija, keturkampis, ištęstas trikampis. Ir įvairios jų kombinacijos: trikampis ir lankelis sudaro auskarus, ovalas - segę, daug lankelių - apyrankę. Daug arklio ašutų, galiausiai - vėrinys. Kokoso riešuto briaunelės su kiauryme suformuoja segę. Kas gali pasipuošti kiauryme ar ašutais? Ir kaip tik todėl Birutės Stulgaitės papuošalai yra daugiau nei papuošalai, jie peržengia kokių nors definicijų rėmus.

Belaikiškumas. Šiuose papuošaluose daug erdvės. Mažai spalvos. Ir visiškai nėra laiko dimensijos. Jie sukurti per daugiau kaip dvidešimtį metų, tačiau labai sunku atskirti ankstesnius nuo vėlesnių ar identifikuoti pačius naujausius. Laikas neegzistuoja. Papuošaluose neatsispindi mados tendencijos, juose atsispindi pati B.Stulgaitė.
Birutė Stulgaitė yra iš tų autorių, kurie savo kūryboje nepripažįsta jokio apsimetinėjimo. Tik grynoji kūryba, kurios vardan viskas ir daroma. Todėl čia toks stiprus minties švarumo pojūtis. "